Gatvėje paklausus kokiomis inovacijomis Lietuva garsėja pasaulyje, didžioji dalis žmonių nedvejodami paminėtų lazerius. Iš tiesų, aukštos technologijos optikos įrenginių gamyba yra tapusi mūsų šalies vizitine kortele, tačiau trūksta informacijos apie kitus lietuvių pasiekimus.
Norėdami pristatyti išskirtines lietuviškas iniciatyvas, „Lietuvos žinios“ pradeda straipsnių ciklą #ŠimtmečioInovacijos. Čia skaitytojus supažindinsime su proveržiais Lietuvos mokslo, meno, verslo ir kitose srityse bei aptarsime ateities perspektyvas. Kas yra ir kas nėra inovacija? Apie inovacijas ir inovatyvumą viešojoje erdvėje kalbama vis dažniau, tačiau dažnai šie terminai naudojami nekorektiškai. Ne viskas, kas nauja, yra inovacija, o kartais naujovė nunyksta neradus jai panaudojimo. Inovacijos skiriamasis bruožas yra jos praktinis pritaikymas. Mokslinis atradimas, jo pagalba sukurtas naujas produktas, kelių savybių suderinimas, inovacija tampa tada, kai jis yra pritaikomas praktiniam naudojimui ir ima nešti pelną jo kūrėjui. Kaip teigia Lietuvos inovacijų centro (LIC) vadovas dr. , pastaruoju metu pastebimas išaugęs visuomenės susidomėjimas inovacijomis. Taip pat daugėja žmonių, kurie supranta, kas yra inovacija, kam ji reikalinga ir kuo naudinga. Ant jaunimo pečių Prie augančio visuomenės susidomėjimo inovacijomis labiausiai prisideda inovatyvūs verslai. Žiniasklaidoje kartais nuskamba naujiena apie pasisekimo sulaukusius lietuvių projektus bei produktus, tačiau gerokai daugiau projektų žlunga taip ir neišvydę dienos šviesos. Inovacijos yra itin rizikinga sritis ir nesėkmės čia dažnos, todėl ne visi verslo atstovai nori rizikuoti. Mantas Vilys M. Vilys teigia, jog pastaruoju metu stebimas augantis inovacijų diegimo mastas. Tai sietina su besikeičiančiu verslo ir jo vadovų požiūriu. Įmonėms plečiantis ir siekiant konkuruoti tarptautiniu lygiu, susiduriama su būtinybe investuoti į inovacijas bei bendradarbiauti. Vadovaujančias pozicijas užimantys jaunesnės kartos žmonės lanksčiau vertina galimus iššūkius, priima drąsius sprendimus, tad didėja ir išlaidos naujiems tyrimams, produktams kurti. Papildomą postūmį duoda jaunų žmonių tarptautinė patirtis ir asmeniniai kontaktai. Į Lietuvą iš užsienio grįžtantys talentai parsiveža ne tik užsienyje įgytas žinias, profesinę patirtį, bet ir platų verslo kontaktų tinklą. Verslo įmones konsultuojančio LIC vadovo teigimu, bendrovėms, kurios ieško naujų partnerių konkretiems projektams, asmeniniai ryšiai yra itin svarbūs. „Į šeimą sunku įsileisti žmones, kurių nepažįsti, tad ir jungiant iniciatyvas reikia pasitikėjimo“, – sako jis ir priduria, kad tai ypač aktualu dirbant didelės rizikos srityje, tad ankščiau užmegzti kontaktai su kitų šalių verslininkais ir mokslo institucijomis dažnai padeda rasti tinkamus partnerius kuriant inovacijas. Trūkstant asmeninių ryšių, pagalbą teikia pats Lietuvos inovacijų centras. M. Vilio teigimu, šiuo metu Europoje inovacijų srityje veikiantys konsultaciniai centrai naudojasi bendru tinklu, kuriame galima rasti trūkstamų specialistų, ieškoti inovacijų išvystytų kitose šalyse ir inicijuoti bendradarbiavimą. Tarp valstybės ir verslo Naujų sprendimų paieškoje svarbų vaidmenį vaidina valstybė, kuri gali palengvinti sąlygas privačioms iniciatyvoms imtis rizikingos veiklos bei užtikrinti dalinę finansinę paramą. Lietuva šiame kontekste atrodo išties neblogai, kaip teigia M. Vilys. Palyginus su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, Lietuvos valdžia inovacijoms skiria daug dėmesio. Čia veikia įvairios paramos programos, yra galimybė gauti Europos struktūrinių fondų lėšas. Kitose Senojo žemyno šalyse, tokia praktika nelabai gaji. Lietuvoje problema ta, kad dažnai apsiribojama tik finansinės pagalbos teikimu, tačiau trūksta kontrolės ir vadybinių įgūdžių perteikimo. Lietuvoje dirba nedaug inovacijų klausimais konsultuojančių specialistų, kurie padėtų rasti trūkstamus įvairių sričių profesionalus, užtikrintų sklandų projektų įgyvendinimą bei supažindintų su galimybėmis gauti papildomą finansinę paramą. M. Vilio teigimu, Lietuvoje inovacijoms teikiama tik fragmentinė pagalba, tai yra, trūksta žmonių, kurie galėtų dirbti su įmone nuo inovacijos kūrimo pradinio etapo iki jos praktinio pritaikymo. Tuo tarpu Europos Sąjungos fondai greta finansinės paramos užtikrina galimybę pasinaudoti ir žmogiškaisiais ištekliais. Gavus finansavimą moksliniams tyrimams, dažnai skiriamas mentorius, kuris rūpinasi, jog lėšos būtų panaudotos kuo efektyviau, taip pat padeda rasti trūkstamus specialistus ir sėkmingai siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Statistiniai duomenys rodo, jog teikiamos konsultacijos smarkiai padidina inovacijų rezultatus. Ne visai vidutiniokai Nepaisant kelių išskirtinių sričių, Lietuva inovacijų pasaulyje sunkiai randa savo identitetą. Statistiniai duomenys rodo, jog lyg ir esame vidutiniokai, tačiau jais aklai pasitikėti taip pat neverta. M. Vilio teigimu, viskas priklauso nuo inovacijų matavimo parametrų. Pavyzdžiui, Lietuvoje turime vieną sparčiausių interneto tinklų, tačiau šio pranašumo nemokame tinkamai panaudoti kitose srityse. Mūsų šalies vardą garsinančios aukštųjų technologijų produktus kuriančios įmonės užima didelę dalį pasaulinės rinkos, tačiau stokojama platesnio kuriamų inovacijų pritaikymo, tad bendras tokių verslų pelningumas nėra didelis. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, šalyje beveik 41 proc. verslo įmonių naudoja inovacijas ir šis rodiklis artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, kuris siekia apie 50 procentų. Vis tik realios Lietuvos verslo išlaidos inovacijoms tesiekia 23 proc. ES vidurkio. Pagal patvirtintą Lietuvos inovacijų plėtros 2014–2020 m. programą, numatoma verslo išlaidas moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) per šį laikotarpį padidinti beveik 1 proc., nors vien išaugusia parama vargu ar galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų. LIC direktorius M. Vilys teigia, jog aptarus MTEP investicijas su verslo atstovais, tampa aišku, jog realios investicijos į inovacijas dažnai neatsispindi įmonių apskaitoje. Taip nutinka dėl informacijos stygiaus, nesuprantant kas yra tokios investicijos ir kurių lėšų panaudojimą joms galima priskirti. LIC parengus apskaitos metodiką ir ją pradėjus diegti įmonių apskaitoje, pastebėtas ryškus augimas inovacijoms skirtų lėšų panaudojimo statistikoje. Optimistiška ateitis M. Vilio teigimu, Lietuvos situacija inovacijų rinkoje atrodo optimistiškai, tačiau būtina netrypčioti vietoje bei žvelgti į ateitį. „Lietuviai greitesni vystymosi prasme. Jei Italijos, Vokietijos įmonė kuria produktą metus, tai lietuviai stengiasi tą patį padaryti per pusmetį. Lietuviai ambicingi, tik kartais pritrūksta resursų“, – teigia M. Vilys. Prognozuoti kokiose srityse Lietuva galėtų pirmauti ateityje sudėtinga. M. Vilys pažymi, jog greta jau dabar žinomų sričių, neabejotinai turės daugėti inovacijų ūkio srityje, kitaip bus prarastas konkurencingumas. Esminis klausimas, ar dabar naudojamoms biotechnologinėms, optinėms ir inžinerinėms inovacijoms pavyks rasti pritaikymą platesniame rate bei didinti savo pelningumą. O gal į Lietuvą atėjęs „Tesla Gigafactory“ kardinaliai pakeis mūsų tyrimų prioritetus ir imsime specializuotis kuro elementų, energijos saugojimo ir gamybos srityse, svarsto M. Vilys. Daugiau skaitykite: https://www.lzinios.lt/lzinios/simtmecio-inovacijos/su-kuo-valgomos-inovacijos-lietuvoje-/238446 © Lietuvos žinios |
©2018 Ernas Erlikas